pūckailis

pū́ckailis sm. (1), pùckailis (1) Prng 1. kailio atraiža, skiautė, kūčkailis: Ar tu negali pasveizdėt kur kokio pūckailio ir ažuslopyt kailinių? Arm. Nepriglėbei kur to kailio, tai dabar eik papaisyk: tik pūckailiai voliojasi svirne! Arm. 2. menkas, prastas avies kailis: Pernai passiuvau kailinius iš pū́ckailių, blogai padariau, ba labai šalta Pls.